Tokios nuomonės apie lietuvių kairiuosius laikosi Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Tuo tarpu tradicinę šeimą propaguojantys ir homoseksualių ryšių netoleruojantys konservatoriai į savo partiją pakvietė homosekualumo neslepiantį Roką Žilinską ir suteikė jam galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje.

„Kai aš bendrauju su socialdemokratai Europos Parlamente, tai mums ne vieną kartą buvo pasakyta, kad iš tikrųjų socialdemokratų judėjimas ir dvasia kai kuriais klausimais dar neatkeliavo į Lietuvą. Jau iš savo kolegų tikrai girdėjau, kad jiems sunkiai sekasi bendrauti su kai kuriais žmonėmis iš socialdemokratų elito“, - teigė V. Simonko.

Moralinėje dimensijoje socdemai turi sutarti su liberalais

Politinės partijos į kairiąsias ir dešiniąsias paprastai skirstomos remiantis keliais pjūviais: pagal socioekonomines pažiūras ir pagal moralines vertybes. Lietuvoje skirtis tarp kairės ir dešinės taip pat išryškėja pagal požiūrį į sovietinę praeitį.

Tokiu būdu socialdemokratai laikomi kairiaisiais, nes pasisako už valstybės įsikišimą į laisvą rinką, tačiau moralinio liberalumo-konservatyvumo skalėje jų pažiūros paprastai sutampa su liberalų nuostatomis. Tuo tarpu konservatoriai, kaip ir liberalai, siekia kuo mažesnio valstybės kišimosi į ekonomiką, bet moralinio liberalumo-konservatyvumo skalėje liberalai ir konservatoriai yra vienas kitam oponuojantys poliai.

Konservatyvumas ir liberalumas matuojamas pagal požiūrį, ar politinė partija, jos nariai pritaria abortams, ar reikalauja juos drausti. Šią skirtį išryškina ir požiūris į šeimą, homoseksualių asmenų teises bei laisves, lyčių lygybę.

Vakarų Europoje įprasta, kad socialdemokratai socioekonominėje skalėje liberalams oponuoja, tačiau sutaria abortų, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir homoseksualų teisių klausimais.

Savo ruožtu liberalai socioekonominiais klausimais geriau sutaria su konservatoriais, o moraliniais klausimais – su socialdemokratais.

A.Ramonaitė: socdemai liberalūs tiek, kiek liberalus statistinis rinkėjas

Remiantis šiomis skirtimis, socialdemokratai moralinėje srityje turėtų būti liberalūs, konservatoriai – konservatyvūs. Tačiau neseniai paskelbta, kad homoseksualumo neslepiantis R. Žilinskas tapo konservatyvios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu, o liberaliomis pažiūromis tarsi turintys būti socialdemokratai savo rinkimų programoje net žodžiu neužsimena apie LGBT problemas.

Ainė Ramonaitė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė teigia, kad, remiantis 2008-aisiais metais atliktu tyrimu, liberalumo-konservatyvumo skalėje išsiskiria dvi partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie pasižymi konservatyvumu, bei Liberalų sąjūdis, pasižymintis liberalumu.

Į konservatyvumo pusę linksta partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau moraliniais klausimais „tvarkiečiai“ ne itin vieningi.

„Visos kitos partijos yra daugiau ar mažiau centre, įskaitant ir socialdemokratus. Tai jeigu žiūrėtume nuo nulio į vieną ar kitą pusę, tai socialdemokratai labiau yra į liberalumo pusę, bet jų nuostatos panašiai sutampa su Darbo partijos, Liberalų ir centro sąjungos požiūriais. Tai jie nėra nei labai konservatyvus, nėra ir labai liberalūs“, - pasakojo mokslininkė.

Pasak A. Ramonaitės, tai liudija, kad socialdemokratai linksta į vidutinį Lietuvos rinkėją: kaip mąsto vidutinis Lietuvos rinkėjas, tokiomis nuostatomis pasižymi ir socialdemokratai.

„Pavyzdžiui, tam tikrais klausimais jie pataiko į liberalumo pusę. Tarkime, jei tai klausimas dėl abortų, tai dauguma žmonių nenori, kad jie būtų draudžiami – socialdemokratai irgi nenori. Tokiu būdu jie yra ir liberalūs, bet įtinka ir vidutiniam rinkėjui. Dėl kariuomenės: dauguma gyventojų nori, kad kariuomenė būtų profesionali, o ne šauktinių, tai socialdemokratai irgi taip galvoja“, - pasakojo politologė.

Tuo tarpu klausiami apie tai, ar reiktų rašyti vietovardžius lenkiškai tuose regionuose, kuriuose kompaktiškai gyvena lenkų tautinė mažuma, socialdemokratai teigė nenorį leisti nelietuviškos vietovardžių rašybos, nors liberaliomis pažiūromis pasižyminčios partijos atstovai turėtų remti tokias iniciatyvas.

„Kadangi dauguma žmonių nenori, kad būtų leidžiama rašyti vietovardžius lenkiškai, tai socialdemokratai irgi nenori, nors jeigu būtų nuosekliai liberalūs, tai leistų rašyti“, - svarstė A. Ramonaitė.

V.Simonko: socdemai, kaip partija, neturi pozicijos dėl LGBT

Vladimiras Simonko
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas V. Simonko, paklaustas apie socialdemokratų moralinį liberalumą, teigė, kad socialdemokratų gretose esama asmenų, kurie pasižymi Vakarų Europos socialdemokratui būdingomis moralinėmis nuostatomis, tačiau tai tik pavieniai asmenys – partijos pozicijos LGBT klausimais nėra.

„Aišku, aš matau vos pastebimą pokytį į gerąją pusę. Progresu to nepavadinsi, bet Lietuvos kontekste ir tai yra gerai. Matau, kad kai kurie socialdemokratai pakeitė savo poziciją, bet ko aš pasigendu iš esmės – aš laukiu laiko, kai atsiras visos Lietuvos socialdemokratų partijos pozicija į LGBT teises ir padėtį Lietuvoje. Yra skirtumas. Pavieniai balsai yra, bet visumos nėra“, - teigė V. Simonko.

Jis paminėjo, kad liberaliomis pažiūromis socialdemokratų gretose pasižymi M.A. Pavilionienė, Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Julius Sabatauskas, Vytenis Andrukaitis, Giedrė Purvaneckienė ir kai kurie kiti žmonės.

„Bet tai nėra visos partijos pozicija. Ir kai partija savo rinkimų programoje pasisakys, kad LGBT žmonių teisės bus tarp prioritetinių klausimų, manau, Lietuvos socialdemokratai savo dvasia įsilies į europinį socialdemokratų judėjimą“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina, kad liberaliomis pažiūromis moralinėje srityje turintys pasižymėti socialdemokratai, išskyrus keletą narių, vengia reikšti aiškią nuomonę dėl LGBT teisių, o itin konservatyvūs konservatoriai pakvietė į partiją R. Žilinską, V. Simonko teigė apie šį atvejį galvojąs kaip apie pavienį aspektą.

„Aš manau, kad tai viešųjų ryšių žaidimas. Tačiau jeigu jie taip nusprendė, tai aš tikiuosi, kad jie neapsistos tik R. Žilinsko įtraukimu į sąrašus. Manyčiau, kad R. Žilinsko buvimas šiame sąraše problemos iš esmės nesprendžia. Tai sprendžia R. Žilinsko problemą, o ne visos bendruomenės“, - svarstė pašnekovas.

Kas iš tiesų remia LGBT – R.Žilinską priėmę konservatoriai ar socdemai?

V. Simonko laikosi nuomonės, kad esminį įsitraukimą sprendžiant homosekauslų bendruomenės problemas liudytų tik konkretaus klausimo atsiradimas partijos rinkimų programoje arba darbotvarkėje. Todėl, jo teigimu, LGBT iš tiesų neremia nei socialdemokratai, nei juo labiau konservatoriai, kurių vienintelis palankumo ženklas ir tebuvo R. Žilinsko priėmimas į partiją.

Kalbėdama apie socialdemokratus, politologė A. Ramonaitė taip pat teigia pastebėjusi, jog šios partijos atstovų nuostatos moraliniais klausimais yra itin išsiskaidžiusios, o bendros pozicijos nėra.

„Vieni yra labai liberalūs, o kiti – itin konservatyvus. Ir kai išvedi tą vidurkį, rezultatas būna nei šioks, nei toks. Iš tiesų šioje partijoje yra tam tikrų žmonių, kurie turi aiškią poziciją, bet bendroji partijos narių dauguma neturi aiškios pozicijos arba turi priešingą nuomonę, nei būtų įprasta socialdemokratams, todėl neįmanoma pasakyti, kokia yra pačios partijos pozicija“, - pasakojo mokslininkė.

Klausima apie konservatorių sprendimą priimti į savo gretas homoseksualumo neslepiantį R. Žilinską, A. Ramonaitė teigė, jog šį konservatorių žingsnį interpretuoti sunku, mat, viena vertus, tai gali pritraukti papildomų balsų, kita vertus, patys konservatyviausieji iš konservatorių rinkėjų gali atsisakyti balsuoti už šią partiją.

Mokslininkės nuomone, jeigu nuo konservatorių atsimestų itin konservatyvūs rinkėjai, jie greičiausi atitektų partijai „Tvarka ir teisingumas“. Kita vertus, tokiu žingsniu TS-LKD gali pritraukti dalį Liberalų sąjūdžio balsų, mat šių abiejų partijų rinkėjai persidengia.