Konservatoriai šį sprendimą sutapatino su prievartiniu įpareigojimu šeima vadinti ir homoseksualias poras, patys homoseksualai taip pat rado progą džiūgauti, tačiau teisininkai sako, kad Konstitucinis Teismas aiškiai kalba apie bendrą vyro ir moters gyvenimą, o ne vienalytes poras.
„Konstitucinis Teismas kalbėjo apie vyrą ir moterį, pasakydamas, kad vyro ir moters sugyvenimas, jeigu yra vidiniai ryšiai, turinys, turi būti vadinamas šeima, neatsižvelgiant į antspaudo buvimą ar nebuvimą. Šitą pasakė Konstitucinis Teismas – visa kita yra prisimanymai, fantazijos ir taip toliau“, - teigė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.
KT: šeima negali būti kildinama tik iš santuokos
Savo nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Šeimos politikos koncepcija prieštarauja Konstitucijai dviem aspektais – turiniu ir forma. Turinio prasme konstitucinės teisės specialistams užkliuvo šeimos apibrėžimas tik per santuoką – tokiu atveju, ištekėjusi ir išsiskyrusi bei vaiką auginanti moteris yra pripažįstama nepilna šeima, o niekada santuokoje negyvenusi, bet atžalos susilaukusi moteris tokiu statusu džiaugtis negali.
„Konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, - teigiama nutarime.
„Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“, - tęsiama dokumente.
„Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją (...) nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas
Formos prasme Konstituciniam Teismui pasirodė nepriimtina, jog Seimo nutarimu – tai yra poįstatyminiu teisės aktu – Seimas ir Vyriausybė yra įpareigojami su Šeimos politikos koncepcijos nuostatomis derinti priimamus įstatymus, nors jie teisės aktų hierarchijos požiūriu yra viršesni.
Konservatoriai ir homoseksualai KT nutarimą supranta panašiai
Tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas, turėjęs padėti tašką ilgalaikiuose ginčuose, kas yra šeima, pakurstė dar didesnes aistras. Seime dirbančius žmones techniniais kvailiais išvadinęs konservatorius Mantas Adomėnas pasipiktino, jog teismo nutarimas „atveria įstatymų spragą įteisinti bet ką – nuo homoseksualų poros paskelbimo šeima iki daugpatystės“.
Vienišus tėvus bambaliais išvadinęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys Konstitucinio Teismo nutarimą irgi aiškiai sieja su galimybe homoseksualų poroms vadintis šeima ir nori surengti referendumą, kad piliečiai patys pasakytų, kas jiems yra šeima.
„Klausimas yra mūsų piliečiuose – tai jie balsavo už Konstituciją, tada tuo metu niekas nematė galimybių vienalytėms santuokoms arba partnerystėms, visi suvokė šeimą kaip santuoką. Todėl Konstitucinis Teismas dabar naujai išaiškino tai, ką tuo metu mūsų piliečiai turėjo mintyse. Skaitykite Konstitucinio Teismo išaiškinimą: kitokie santykiai – partnerystė ir visi kiti – nėra siejami su vyro ir moters sąjunga. Pagal tą išaiškinimą ir vyrai gyvenantys bendrabutyje po vienu stogu gali pretenduoti į šeimos sąvoką“, - DELFI aiškino R.J. Dagys.
Panašiai situaciją suvokia ir Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko. Jo nuomone, Konstitucinio Teismo sprendimas sudarė sąlygas mąstyti apie tos pačios lyties asmenų partnerystę bei galimybę jaustis bei vadintis šeima. Pasak pašnekovo, nors nutarimas konkrečių pasekmių gėjams ir lesbietėms neturės, tačiau bent jau panaikino barjerus, pagal kuriuos dvidešimt metų kartu gyvenanti vienalytė pora negali įteisinti savo santykių kaip partnerystės, nors jaučiasi esą šeima.
„Reikia pripažinti, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimas yra pakankamai palankus mūsų bendruomenės nariams ir visiškai atitinka mūsų lūkesčius. Dar prieš dešimt metų mes pradėjome kalbėti apie partnerystės įstatymą ir galimybę įteisinti partnerystę tos pačios lyties asmenų poroms, bet žinant, kokia nepalanki erdvė buvo sudaryta šiuo Seimo nutarimu, svajoti apie tai nebegalėjome“, - DELFI teigė V. Simonko.
„Konservatorių inicijuotas šeimos sąvokos susiaurinimas mums kėlė didžiausią rūpestį dėl to, kad esant šiam susiaurinimui net neliko erdvės diskusijoms, kad šeima yra platesnė sąvoka. Jeigu apie tai pradėsime kalbėti, galbūt visuomenėje galėtų atsirasti ir kitokia nuomonė – palanki mūsų bendruomenei“, - vylėsi pašnekovas.
V.Nekrošius: KT apie homoseksualias poras nekalbėjo
„Aš šitą nutarimą suvokiu šiek tiek kitaip. Pirmiausia, jis visai apie tai nekalbėjo ir nieko šiuo klausimu nepasisakė. Dėl to nei jis atvėrė kelius, nei jis juos užvėrė. Konstitucinis Teismas kalbėjo apie vyrą ir moterį, pasakydamas, kad vyro ir moters sugyvenimas, jeigu yra vidiniai ryšiai, turinys, turi būti vadinamas šeima, neatsižvelgiant į antspaudo buvimą ar nebuvimą. Šitą pasakė Konstitucinis Teismas – visa kita yra prisimanymai, fantazijos ir taip toliau“, - sakė V. Nekrošius.
Pasak profesoriaus, Konstitucijoje aiškiai kalbama apie vyrą ir moterį, Civiliniame kodekse, kuriame yra nuostata apie dar neįteisintą partnerystės institutą, taip pat pasakoma, kad partnerystė gali būti tarp vyro ir moters. Tačiau V. Nekrošiaus nuomone, jeigu Seimas kada nors norės, jis galės puikiai įtvirtinti ateities įstatymuose, kad vyro ir vyro arba moters ir moters santykiai gali vadintis šeima.
„Mano supratimu, jis tą anksčiau galėjo padaryti ir dabar gali. Čia šioje vietoje yra įstatymo leidėjo kompetencija. Bet pats Konstitucinis Teismas šitame nutarime apie tai nekalbėjo, tiesiog nekalbėjo ir sprendė visiškai kitą klausimą“, - sakė teisininkas.
Tačiau V. Nekrošius priminė, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, o Strasbūro teismas yra pareiškęs, jog valstybės turėtų gerbti įvairias sugyvenimo formas.
„Šita konvencija yra mūsų teisės dalis ir mes jos privalome laikytis. Strasbūro teismas yra pasisakęs apie tuos dalykus – kad valstybės turėtų gerti ir kitokias formas. Bet čia yra kita plotmė ir kito nagrinėjimo reikalas“, - reziumavo teisininkas.
V.Sinkevičius: visur pabrėžiama, kad šeima – tai vyras ir moteris
Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius taip pat aiškina, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, skirtingai nei gąsdina konservatorių politikai, su homoseksualių asmenų santykių pakrikštijimu šeima neturi nieko bendra. Pasak jo, vyro ir moters sąjunga pirmiausia yra įtvirtinta Konstitucijoje, be to, kalbėdamas apie šeimą Konstitucinis Teismas taip pat ne vienoje vietoje pabrėžė bendrą vyro ir moters, jų vaikų bei įvaikių gyvenimą.
„Mano nuomone, vienintelė konstitucinė šeiminė sąjunga yra tarp vyro ir moters. Konstitucinis Teismas pasakė, kad šeima – bendras vyro ir moters gyvenimas – gali atsirasti ne tik santuokos pagrindu, bet gali būti ir kitu pagrindu, tad negalima šeimos susieti tik su santuoka. Čia yra pagrindinis Konstitucinio Teismo nutarimo elementas, bet visame nutarime labai aiškiai kalbama, kad šeima yra vyras, moteris, jų vaikai ir įvaikiai arba viena moteris su vaikais, vyras su vaikais ir panašiai. Iš Konstitucinio Teismo nutarimo nematau jokio pagrindo teigti, kad Konstitucinis Teismas atvėrė kelią vienos lyties asmenų santykius vadinti šeima“, - kalbėjo V. Sinkevičius.
„Nėra pagrindo teigti, kad teismas pripažintų ar atvertų kelią vienos lyties asmenų poros pripažinimui kaip šeima“, - pridūrė profesorius.
V. Sinkevičiaus nuomone, vaizdas, kad nutarimas atvėrė kelią vienos lyties porų krikštijimui šeima, gali susidaryti perskaičius kurią nors vieną dokumento pastraipą, tačiau šiuo atveju, anot teisininko, svarbu visuma. „Kalbama apie vyrą ir moterį ir, nesvarbu, ar jie susituokę, ar nesusituokę“, - teigė teisininkas.
Koncepcija nebegali būti taikoma
Primenama, kad Konstituciniam Teismui nutarus, jog Valstybinė šeimos politikos koncepcija prieštarauja Konstitucijai, ji negali būti taikoma. Pagal Seimo Statutą, tokiu atveju parlamento Teisės departamentas per vieną mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikia siūlymus, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą.
Ne vėliau kaip per du mėnesius šį siūlymą apsvarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir ne vėliau nei per keturis mėnesius komitetas arba darbo grupė privalo parengti bei pateikti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančio įstatymo arba poįstatyminio akto pakeitimo projektą.
Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus V. Sinkevičiaus, tuo atveju, jeigu Seime būtų registruojamas su minima koncepcija suderintas įstatymas, Teisės departamentas turėtų atkreipti dėmesį, jog toks teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai.
Esant tokiai išvadai, teisės akto projektas keliautų į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, be kurio leidimo įstatymas negalėtų būti svarstomas plenariniame Seimo posėdyje.