Neseniai Strasbūro teisme triumfavo austrų gėjų pora, kuriai nebuvo leista oficialiai susituokti savo valstybėje. Išnagrinėjęs jų skundą teismas paskelbė ir Lietuvos homoseksualamas vilčių teikiantį verdiktą: stabili gėjų ir lesbiečių partnerystė prilygsta šeimai.

Todėl, kad Lietuvoje neegzistuoja partnerystės įstatymas, leidžiantis formaliai įtvirtinti santykius ir homoseksualams, pasak Lietuvos gėjų lygos programų koordinatoriaus Eduardo Platovo, tos pačios lyties asmenų poros susiduria su begale ne tik moralinių, bet ir juridinių kliūčių.

Gėjų ar lesbiečių pora negali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe, suteikiančia teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, artimuosius. Heteroseksuali pora nebūtų baudžiama už tai, jei vienas iš partnerių nepraneštų teisėsaugai apie kito padarytą nusikaltimą. Homoseksualams už tai grėstų teisinė atsakomybė.

Gėjai ar lesbietės Lietuvoje taip pat negali turėti pretenzijų į ilgalaikį pasimatymą su įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiu mylimuoju, mat tokia galimybė – sutuoktinių privilegija.

Netradicinės orientacijos poros negali pretenduoti į našlių pensiją, net ir 30 metų kartu išgyvenusiems homoseksualams veikiausiai taip pat nepavyktų įrodyti savivaldybei, kad mirus partneriui priklauso laidojimo pašalpa. Gėjams ir lesbietėms Lietuvoje teisiškai nepriklauso netgi išmoka susirgusiam šeimos nariui slaugyti.

„Tai yra netiesioginė diskriminacija homoseksualių porų atžvilgiu“, – įvertino E.Platovas.

Lygos atstovas pripažįsta neturintis didelių iliuzijų, kad per Strasbūro teismą gėjai ir lesbietės išsikovos teisę tuoktis Lietuvoje, tačiau viliasi, kad bent jau bus priimtas partnerystės įstatymas, formaliai įteisinantis ir homoseksualų poras.

Įtaria susitarimus su Vatikanu

2006-aisiais atliktoje visuomenės apklausoje dėl įvairių socialinių grupių diskriminacijos 67 proc. respondentų pasisakė prieš tos pačios lyties asmenų santuoką, 21 proc. neturėjo nuomonės, 12 proc. manė, kad teisinga būtų leisti homoseksualams tuoktis.

„Neturėjusieji nuomonės šiuo klausimu dar nėra beviltiškai prieš mus nusistatę ir su šia visuomenės dalimi galima dirbti“, – tikisi E.Platovas.
Lygos atstovas nemano, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje pasikeitė požiūris į homoseksualų poras, nors Europos Sąjungoje pastebimi ryškūs pokyčiai: tos pačios lyties asmenų santuoką teisės aktuose įtvirtinusios Portugalija, Olandija, Belgija, Ispanija, Švedija, homoseksualų partnerystę leidžiančius įteisinti įstatymus priėmusios Austrija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir netgi ES naujokės Slovėnija ir Vengrija.

„Homoseksualų partnerystės įstatymą palaikančių politinių jėgų yra ir Estijos parlamente, ten šis klausimas taip pat juda į priekį. Bet nemanau, kad Lietuvai Estija būtų pavyzdys. Estai visada išskirtiniai Baltijos šalyse“, – pažymi E.Platovas.

Jo nuomone, Lietuva veikiausiai paskutinė ES uždegs žalią šviesą gėjų ir lesbiečių poroms.

„Man susidaro įspūdis, kad egzistuoja kažkokie Lietuvos ir Vatikano vidiniai susitarimai. Atrodo, kad su mūsų valstybe vykdomi įdomūs eksperimentai tam, kad Lietuva būtų išlaikyta kaip paskutinė krikščioniškų vertybių tvirtovė Netgi nemanau, kad tai iš viso yra valstybės pozicija, greičiau tai nuolaidžiavimas Katalikų bažnyčios diktatui“, – prielaidą daro E.Platovas.

Homoseksualai neegzistuoja

Kiek Lietuvos piliečių – homoseksualūs ir kiek tos pačios lyties asmenų gyvena kartu, statistikos niekas nėra rinkęs. Homoseksualius savo gyventojus skaičiavusioje Olandijoje netradicinės orientacijos piliečiai tesudarė 8 proc.

Kanadoje ir JAV duomenys apie gyventojų seksualinę orientaciją netiesiogiai renkami surašant namų ūkius.

E.Platovo nuomone, jei Lietuvai rūpėtų visi jos piliečiai, valstybė rastų būdą, kaip surinkti statistiką apie homoseksualus.

„Atliekant gyventojų surašymą kažkodėl klausiama apie religinius įsitikinimus, nors ši tema taip pat yra labai asmeniška. Taip pat būtų įmanoma, nors ir netiesiogiai, surinkti duomenis ir apie seksualinę orientaciją“, – įsitikinęs gėjų lygos atstovas.

Kodėl Lietuvai nerūpi, kiek joje gyvena gėjų ir lesbiečių? „Tarybų Sąjungoje sekso nėra“, – sovietiniais laikais juoką ir saviems, ir svetimšaliams kėlė sparnuota tapusi frazė. O europietiškoje Lietuvoje nėra homoseksualų?

E.Platovo nuomone, galvą į smėlį įkišusio stručio politika patogi įstatymų leidėjams: jei netradicinės orientacijos piliečiai valstybėje oficialiai neegzistuoja, jais nereikia ir rūpintis.

Teisės aktai – diskriminuojantys

Pasak E.Platovo, tolerancija seksualinėms mažumoms nepasižymi ne tik riaušes gėjų parade sukėlę keli šimtai piliečių. Homoseksualus tiesiogiai diskriminuoja ir patys teisės aktai.

„Civilinio kodekso straipsnis, draudžia tuoktis tos pačios lyties asmenims, į patvirtintą šeimos sąvoką įeina taip pat tik vyras ir moteris bei jų vaikai. Homoseksualūs žmonės neturi jokių galimybių įteisinti bendrą gyvenimą, įsivaikinti ar pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu, nes Lietuvoje tai prieinama tik heteroseksualams“, – pabrėžė E.Platovas.

Valstybės politika, kad tėvų globos netekusiems vaikams geriau augti globos namuose nei netradicinėje poroje, lygos atstovui nesuvokiama. Pasak jo, stereotipai, kad homoseksualų poroje vaikas bus tvirkinamas, absoliučiai neturi pagrindo.

„Kad išlaikytų aukštą moralinį veidą, valstybė verčiau vaikus grūda į globos namus, bet įsivaikinti gėjams ar lesbietėms neleis. Dėl to taip pat turėtų būti keliama beprecedentė byla“, – mano pašnekovas.
Už savo teises kovojantys homoseksualai puoselėja planus ne tik garsiai kalbėti apie problemas, bet ir imtis jas spręsti patys.

Pasak E.Platovo, seksualinės mažumos ketina kelti savo atstovus savivaldos rinkimuose bent jau į Vilniaus miesto tarybą.
Europos Sąjungos patirtį prie politinių partijų kurti homoseksualų sekcijas, E.Platovo nuomone, kol kas Lietuvoje būtų sudėtinga pritaikyti.

„Švedų liberalai gėjų ir lesbiečių klausimus jau traukia į savo darbotvarkę. Europarlamentaras Leonidas Donskis irgi apie tai kalba, bet Lietuvoje liberalai dar prisibijo. Didžiojoje Britanijoje konservatoriai jau išleido dokumentą, kaip gerins gėjų ir lesbiečių padėtį. Ar įsivaizduojate, kad tą padarytų konservatoriai Lietuvoje?“ – kalbėjo E.Platovas.

Svajoja apie kūdikį

Dvejus metus kartu gyvenančios 27-erių ir 25-erių lesbietės iš Vilniaus svarsto, kad iš aplinkinių neigiamos reakcijos nepajutusios arba todėl, kad šie ignoruoja jų homoseksualumą ir apsimeta to nepastebintys, arba tiesiog yra tolerantiški.

Merginoms kur kas daugiau problemų sukelia teisinė homoseksualų diskriminacija, neleidžianti formaliai įteisinti santykių.

„Kai draugei operavo lūžusią koją, turbūt labai įtaigiai kalbėjau, nes medikai įleido mane pas ją. Tačiau teisiškai jai esu visai svetimas žmogus ir gydytojai turėjo teisę mane išvyti“, – gyvenimišką pavyzdį prisiminė viena iš merginų.

Lesbiečių porai rimtų sunkumų kyla netgi banke. Kadangi teisiškai Lietuvoje homoseksualios šeimos neegzistuoja, galimybės gauti paskolą – itin menkos.

Vis dėlto įstatymų leidėjų statomi barjerai homoseksualioms poroms įveikiami.

Pasak merginų, Lietuvoje tik teisiškai neegzistuoja gėjų ir lesbiečių šeimos. Realybė kai kuriuos Seimo narius veikiausiai nužudytų: lesbietės ryžtasi netgi ieškoti spermos donorų, kad galėtų sūpuoti su dvejomis mamomis augsiantį vaikutį.

Nors, anot pašnekovės, jos mama, dukrai prabilus apie savo netradicinę orientaciją, tik paliūdėjo, kad nesulauks anūkų, mergina neatsisako patirti motinystės džiaugsmo.

Pora puoselėja labai žemiškas svajones: sulaukti drauge senatvės ir užauginti kūdikį.

„Labai labai noriu vaiko. Bet turime būti užtikrintos, kad galėsime jį išlaikyti. Su drauge daug apie tai esame kalbėjusios“, – „Sekundei“ pasakojo vilnietė.

Viena kitą mylinčios merginos ne kartą svarstė ir galimybę išvykti iš Lietuvos, kurti gyvenimą ten, kur gėjų santuokos nebešokiruoja visuomenės. Pasak jų, daugybė homoseksualių porų iš Lietuvos jau pabėgo.

„Galėtume ir mes spjauti ir išvažiuoti. Bet norime dirbti čia tam, kad kada nors būtų geriau“, – pasiryžusi pora.

Kausto baimė išnykti

Psichologas Olegas Lapinas

Kaip rodo praktika, vaiko vystymasis priklauso nuo meilės, kurią jis gauna, ir nuo jį auginančių žmonių santykių. Kadangi normatyvinės šeimos tėra didelė fikcija ir realybėje paprastai neegzistuoja, didelė dalis vaikų neauga normaliose šeimose, nors ir heteroseksualiose.
Lietuvoje, kaip ir visam pasaulyje, nereti kraujomaišos atvejai, ypač kaimo vietovėse. Jos pasekmės vaiko psichikai kur kas blogesnės nei viens kitą mylinčių ir gerbiančių gėjų ir lesbiečių porų pavyzdys.
Antra, vaiko psichikai didelę įtaką daro šeimoje patiriama prievarta, o homoseksualioms poroms ji nėra būdinga.

Gėjų ar lesbiečių poras galima skirstyti į mylinčias vaikus ir ne. Bet į tą pačią eilę turėtume statyti ir heteroseksualus. Vadinasi, homoseksualų poroje augantis vaikas jaus vienintelį skirtumą – kad jų šeima nepriklauso daugumai.

Požiūris, kad homoseksualų šeimoje užaugęs vaikas irgi bus homoseksualus – labai naivus. Taip mąstyti gali nebent darželinukai ar pradinių klasių vaikai. Suaugęs žmogus tokių kvailysčių neturėtų kartoti.

Lietuva nėra tolerantiška ne tik homoseksualams. Tą paaiškinti galime tautos išnykimo baime, todėl lietuviams svarbus pasidaro solidarumo jausmas. Dėl tos pačios priežasties, pavyzdžiui, žydų tautoje gyvuoja gilios ir labai tvirtos tradicijos, tarsi

sucementuojančios tautą. Lietuvoje, deja, nėra tokios vienijančios religijos, kuri sugebėtų taip suvienyti tautą. Todėl solidarumo bandoma siekti per buvimą kaip visi. Lietuvoje netoleruojami ne tik gėjai. Čia netgi sunku apsirengti netradiciniais rūbais – užtenka palyginti Vilniaus ir Berlyno gatves.

Lietuvoje visi turi būti vienodi: sirgti už „Žalgirį“, gerti alų, statytis namukus, juokauti, bet ne per daug, kad neparodytų didesnio humoro jausmo.

Niekur Europoje nedievinama „vapsvos“ figūra, o tokios neturinčiai moteriai Lietuvoje geriau neiti iš namų, nes palaikys apsileidusia. Tačiau kvėpuodamas tuo pačiu oru prie jo pripranti.

Lietuvoje užaugęs žmogus skirtumus gali pajusti tik pakeliavęs ir palyginti savo šalies kultūrą su kitų.

Siūlo mokėti baudą

Seimo narys Petras Gražulis

Strasbūro teismas, manau, priims gėjams ir lesbietėms palankų sprendimą dėl jų partnerystės įteisinimo. Bet Lietuvai geriau būtų baudas mokėti, nei jį vykdyti.

Homoseksualizmą aš vertinu kaip nusikaltimą, ėjimą prieš gamtą. Netiesa, kad homoseksualizmas užkoduotas genetiškai. Man teko skaityti, kad yra nemažai nuo šito pagijusių ir į normalų gyvenimo būdą sugrįžusių žmonių. Už tai jie dėkingi gydytojams.

Kodėl homoseksualizmo beveik nėra arba labai mažai skurdžiose šalyse? Todėl, kad gerai gyvenantys žmonės iš „raškažiaus“ nebežino, ką beveikti ir prisigalvoja įvairiausių seksualinio iškrypimo formų.

Šventasis Raštas homoseksualizmą aiškiai įvardija sunkiu nusikaltimu. Pagal jį visos jį darančios tautos yra baudžiamos. Prisiminkimę sudegintų Sodomos ir Gomoros miestų likimą.
Aš, kaip žmogus ir kaip politikas, tokio nusikaltimo pateisinimo netoleruoju. Europos Sąjunga išsižada savo pamatų ir vertybių – homoseksualas ginamas labiau nei normalus žmogus.

Jei būčiau žinojęs, kad ES nueis tokiu keliu ir prievartaus savo valstybes juo eiti, tikrai būčiau balsavęs prieš Lietuvos narystę joje.
Homoseksualai Lietuvoje gyvena kokį nori gyvenimą. Niekas jų nepersekioja ir nežiūri, ką veikia po antklode. Bet įstatymu įteisinus nusikaltimą būtų peržengtos bet kokios normos.