Negana to, 138 psl. ataskaitoje, kurioje nagrinėjami 87 tyrimai, atlikti 1960–2007 m., teigiama, jog tokios pastangos gali būti netgi žalingos.
„Priešingai nei teigia seksualinės orientacijos pakeitimo teorijos pasekėjai ir praktikuotojai, visgi nėra surinkta pakankamai duomenų apie psichologinės intervencijos keičiant seksualinę orientaciją naudą“, – pasakė Judith M. Glassgold, grupės, pateikusios šią ataskaitą kasmetiniame susitikime Toronte (Kanada), pirmininkė. Vašingtone įsikūrusios asociacijos veikloje dalyvauja 150 tūkst. narių.
„Dauguma tyrimų parodo, kad geriausiu atveju kai kurie asmenys išmoksta ignoruoti savo homoseksualius potraukius arba bent jau nepasiduoti jų poveikiui. Tačiau tyrimuose nebuvo nurodyta, kokiems asmenims tai įmanoma, kiek ilgai jie sugeba ignoruoti savo potraukius arba kokį ilgalaikį poveikį tai turi jų psichinei sveikatai. Be to, žmonėms, kurie tik pradėjo jausti potraukį tai pačiai lyčiai, labai retai pavyksta išmokti jį ignoruoti.“
Grupei vadovaujanti atstovų taryba trečiadienį paskelbė rezoliuciją, kurioje skatina psichinės sveikatos profesionalus nerekomenduoti savo klientams pasikeisti seksualinės orientacijos terapijos ar kitais būdais.
Ataskaitoje pateikti pavyzdžiai, kaip pastangos pakeisti asmens seksualinę orientaciją gali pakenkti – pavyzdžiui, žmonės visiškai praranda seksualinį potraukį, išsiugdo polinkį į savižudybę, tampa depresyvūs ir ima nuolat jausti nerimą.
Dauguma homoseksualių žmonių, kurie bandė pakeisti savo seksualinę orientaciją, bet jiems nepavyko, teigia, jog patyrė emocinį ir dvasinį stresą bei išsiugdė neigiamą savęs vertinimą, teigiama ataskaitoje.
