Identiteto politikos kritikai sieja šios politikos filosofinius pamatus su F. Nietzsches pagiežos terminu jo vergiškos moralės svarstyme. Priespauda ir sukuria tą moralinę ir politinę erdvę, kurioje skriaudžiamasis pagiežą inkubuoja ir vysto.
JAV gėjų teisių judėjimo pradžia po „Stonewall“ riaušių rodo, kad judėjimas buvo iššauktas vietinės Niujorko valdžios diskriminacinės praktikos.
Grįžkime prie minėto įstatymo ir paimkime draudimą teikti neutralią informacija apie homoseksualius santykius.
Įstatymo pakeitimas skatina gėjus angažuotis politiškai, formuoti informaciją apie save būtent kaip pasaulėžiūros reiškinį, alternatyvų užsitęsusiai patriarchalinei XIX amžiaus pasaulėžiūrai.
Informacija apie homoseksualumą turės būti pateikiama kaip socialinis bei politinis reiškinys, išeinantis už lytinio švietimo rėmų, ir dėl to aktualus ne tik homoseksualios orientacijos jaunimui. Įstatymo pakeitimas eskaluotų ne tik politinį gėjų sąmoningumą, bet ir prisidėtų prie didesnio jų lygiateisiškumui pritariančiųjų kontingento išaugimo.
Kodėl svarbu neslėpti informacijos apie homoseksualius santykius jaunimo švietime? Pati seksualinė orientacija paauglių iš vėžių neišmuša. Tą padaro niekinanti ir smurtinė homofobiška aplinka. Niekinimas ir smurtas veikia ne tik homoseksualus. Juk homofobija neskiria, ar paauglys tikrai gėjus, ar tik atrodo taip.
Homoseksualumo stigmatizavimas susiaurina bendravimą tarp tos pačios lyties asmenų ir iškraipo šeimyninius santykius. Nei šeimose, nei tarp draugų, paaugliai neatskleidžia savo potyrių bei problemų dėl nuolatinės baimės būti “ne taip” suprastiems.
Seksualinę prievartą tiek šeimos rate, tiek už jo, patiriantys nepilnamečiai nesugeba suprasti nusikaltimo bei būdų ieškoti pagalbos. Juos sustabdo arba homoseksualumo stigma, arba heteroseksualumo siekis.
Uždraudus eilinę informaciją, homofobija turės užpildyti vakuumą
Visko, kas prieštarauja „vyriškumui“, nustūmimas į „gėjiškumo“ stigmą, išugdo vyrus tiesiog neįgaliaisiais santykiuose su savo vaikais, kai reikia juos globoti. „Tradicinės šeimos“ gynėjai šiuo požiūriu tėra socialinio-ekonominio lyčių paskirstymo, o ne šeimų, gynėjai.
Diskriminacija lytiniame švietime laiko dalį jaunimo tamsoje apie pagarbą vieni kitiems santykiuose. Tuo pačiu ta dalis netenka pilnos informacijos apie seksualinę sveikatą, mato tik trumpalaikių bei anoniminių santykių galimybę. Homoseksualumo stigma prisideda prie ankstyvų seksualinių santykių bei pastojimų, nes paaugliai jaučia spaudimą greičiau „įrodyti“ savo heteroseksualumą.
Uždraudus eilinę informaciją apie eilinį gyvenimo reiškinį, homofobija turės užpildyti vakuumą.
Homofobijai svarbus politinių „argumentų“ kūrimas ir pratęsimas savo „aktualumo“ palaikymui, o ne diskriminacijos žalingumas jaunimo įvairiausių galimybių sklaidai ir perspektyvoms globalios konkurencijos sąlygomis. Jaunimo laisvė nuo valstybiniu mastu diegiamos ideologinės prievartos palaipsniui taps integralia žmogaus teisių diskurso dalimi.
Politinės bei religinės figūros diskriminaciniais veiksmais desperatiškai bando nusifotografuoti jiems patinkančių įstatymų fone, kol krašto politinė kultūra dar nepasiekė vakarietiško lygio. Visi gi nori įsiamžinti, apsupti istorinių senienų, nespėjusiu kol kas tapti visiškais griuvėsiais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!