Turint omenyje, kokia yra Vilniaus mero J. Imbraso pozicija, „draudžiant“ gėjų reklamą, galima drąsiai sakyti, kad vakarų pasaulio politikams toks požiūris primena ne pasaką apie Pelenę, bet anekdotą apie ežiuką, kuris ėjo mišku, pamiršo kvėpuoti ir užduso, - taip gali nutikti ir Vilniaus merui, jeigu jis pamirš, kad pasaulis gyvas tolerancija, o auksinė kultūros centro vizija gali nuvirsti, kaip brangi karieta nuo paties Gedimino kalno.
Įdomu, ką pats Klausas Wowereitis mano apie tokį šustauskinį mūsų sostinės mero požiūrį. Dar nereikia pamiršti, kad Vilnius pasižymi tiesiog fenomenaliais merais – nuo lakūno, kuris labai žemai krito – R. Pakso iki oranžinio A. Zuoko, kuris visada gali pasiteisinti, kad jo sąžinė švari, nes jis jos nenaudoja.
Tikra kultūros sostinė! Su tokiais merais galima ir pasaulio centru tapti. Kaip sakė dėdė Kurtas Vonegutas: „Gėris lengvai galėtų įveikti blogį - tereikia, kad angelai savo organizaciją grįstų mafijos principu“. Ir labai panašu, kad Vilniaus valdžia gali įgyvendinti šią auksinę mintį.
Bet čia – Lietuva ir jokia naujiena, jeigu demokratija tampa profaniška, kitaip sakant, jeigu jos nelieka. Vietoj jos – pataikavimo masėms ideologija (nesvarbu, kaip lietuviai myli Ruslaną Kirilkiną, bet ten, kur baigiasi šou, tautiečiai nekenčia visų, kurie yra kitokie).
Ir jokių paradų - ką ten paradų – net mažumų traktoriukui pravažiuoti Vilniaus angelai sargai neleis. O kas gi tie sargai? Politikieriai (įdomu kiek iš jų patys ne visai tradiciški?). Du kartus atmetę gėjų norą išeiti pasižmonėti. Neva, užkrės. Visi taps gėjais. Vaikam tai bus trauma ir t.t.
Pasaulyje homoseksualūs politikai – jau pusšimčiu metų pasenusi naujiena. Lietuvoje – tai būtų skandalas. Visai neskandalinga, kad dabartiniame seime nėra nė vieno asmens verto politiko vardo, bet tai ne taip baisu, kaip homoseksualumas. Kuris iš ten esamų (apie visiškus klounus nekalbu) asmenų, galėtų pasakyti, kas yra liberalizmas, demokratija, kas yra demokratijos tėvas? Kokia politinės raidos istorija?
Žurnalistai galėtų atlikti tokius tyrimus ir įsitikinti, kiek valdžios berželiai svyruoklėliai, atlaikytų svarių klausimų audrą.
Prognozuojant, kiek dar pasaulio politikų dėl Vilniaus mero ir kitų miesto valdžios atsilikusių pažiūrų atstovų pasisakymų neatvyks, galima tikrai pasakyti – tolerancija ir demokratija grįsta didžioji dalis pasaulio tikrai nepuls į mūsų homofobija dvokiančią sostinę.
Problema slypi visai ne homoseksualume ar net pačių mažumų diskriminacijoje, bet pačiame fakte, kad Lietuva vis dar nepripažįsta žmogaus, kaip laisvo piliečio statuso.
Pasaulis sparčiai žengia žmogiškumo, bet kokių išorinių skirtybių panaikinimo keliu (to įrodymas naujo juodaodžio JAV prezidento išrinkimas). Tuo tarpu Lietuvos sostinėje draudžiama viskas, ko nebuvo Antano Smetonos laikais.
Vilnius 2009 kultūros sostinė. Ar tai ne anekdotas?