„Vienoda antidiskriminacinių įstatymų teikiama apsauga ES gyvenantiems homoseksualams vis dar yra siekiamybė, o ne faktas“, - teigiama ataskaitoje, kuri buvo parengta išanalizavus visų 27 bloko valstybių teisės aktus.
Neseniai buvo paskelbta pirmoji ataskaitos apie homofobiją ir diskriminaciją ES šalyse dalis. Antrąją, kurioje žadama plačiau aptarti socialinius aspektus, žadama paviešinti rudenį.
Siūlo neignoruoti homoseksualų santuokų
Pasak PTA atstovų, įvairiose bloko valstybėse lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai (LGBT) traktuojami nevienodai, įstatymai numato skirtingą jų apsaugą, o kai kur neužtikrinamos tam tikros teisės, ypač susijusios su partneryste.
Ataskaitoje teigiama, jog 18 iš 27 valstybių yra panaikinusios bet kokią dirbtinę hierarchiją. Jų įstatymai užtikrina lygias LGBT teises darbo rinkoje, prekių ir paslaugų, būsto bei socialinėse srityse.
Lygias galimybes – vieną iš pamatinių ES vertybių – garantuoja Pagrindinių teisių chartija. Ji draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ir kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turto, prigimties, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos. Tokią nuostatą turėtų įteisinti ir ES narės.
Praėjusią savaitę susitikę ES valstybių viceministrai, dirbantys šioje srityje, pažymėjo, kad tolerancijos ir antidiskriminaciniai standartai privalomi visoms narėms. Be kita ko, jie pasiūlė keisti teisės aktus, reglamentuojančius santuokų ir kitokios partnerystės klausimus, kad būtų išvengta homoseksualų diskriminacijos.
Kaip pažymėjo PTA, siekiant užtikrinti lygybę sąvoka „susituokusios poros“ turėtų būti taikomos ir tos pačios lyties asmenų santuokoms, pavyzdžiui, šeimų susijungimo atvejais. Tuomet ES narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos nariams – sutuoktiniui ir vaikams – leidžiama atvykti ir apsigyventi kartu.
Tiesa, Lietuvoje tokių atvejų, kai iš trečiosios šalies atvykęs homoseksualas prašo leisti pasikviesti ir tos pačios lyties sutuoktinį, nėra pasitaikę.
Įstatymas nepažeidžiamas, žmogaus teisės – galbūt
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus teigimu, Lietuvos įstatymai neleidžia tuoktis tos pačios lyties žmonėms. Todėl homoseksualūs mūsų šalies piliečiai, susituokę Nyderlanduose ar kitoje šalyje, kur tokia galimybė numatyta, Lietuvoje santuokos negalėtų įteisinti.
Susituokusių gėjų ar lesbiečių užsieniečių ryšys mūsų šalyje formaliai taip pat būtų niekinis.
„Aš esu susituokęs kitur, bet man Lietuvoje išdavė santuokos liudijimą, nes vyro santuoka su moterimi pripažįstama, o homoseksualų – ne. Gėjų santuoka Didžiojoje Britanijoje galioja, priešingai nei pas mus, nesvarbu, kas jie būtų – britai ar lietuviai“, - DELFI sakė pašnekovas.
Taip pat traktuojamas ir šeimos susijungimas – homoseksualo partneris nebūtų laikomas sutuoktiniu, kuriam reikėtų išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Tačiau H. Mickevičius pripažino, kad tokiu atveju galima kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimą, kišimąsi į privatų gyvenimą. Strasbūro teisme yra buvę bylų dėl būtent tai reglamentuojančio Žmogaus teisių konvencijos straipsnio pažeidimo.
Tos pačios lyties asmenų santuokos leidžiamos Belgijoje, Kanadoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Kalifornijos ir Masačiūsetso valstijose, nuo kitų metų – Norvegijoje. Kai kurios šalys ir JAV valstijos pripažįsta užsienyje įregistruotas homoseksualų santuokas.
Keliolika valstybių, tarp kurių yra Didžioji Britanija ir dar apie dešimt ES narių, leidžia gėjams ir lesbietėms oficialiai įregistruoti savo partnerystę.
Jokių gerosios praktikos pavyzdžių
Lietuvos teisės aktų analizėje, kurią minėtos agentūros prašymu atliko Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė, teigiama, jog į Lygių galimybių įstatymą nepavyko perkelti dalies reikalavimų. Pavyzdžiui, jau diskriminacijos apibrėžimas, neadekvatus nurodytam ES direktyvoje, esą susiaurino jo taikymo sritį ir nepakankamai gynė dėl seksualinės orientacijos diskriminuojamus žmones.
Civilinio proceso kodeksas nenumato specialių teisinių, administracinių ar susitaikymo procedūrų dėl to nukentėjusiems žmonėms, o įprastas procedūras esą nelengva taikyti diskriminacijos bylose. Apskritai sankcijos tokiose bylose esą neefektyvios, neproporcingos ir atbaidančios nuo kreipimosi į pareigūnus.
„Nei santuoka, nei partnerystė tarp tos pačios lyties ES piliečių Lietuvoje oficialiai nepripažįstamos, - rašoma ataskaitoje. – Todėl LGBT partneriai (tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečiai) negali patirti judėjimo laisvės ir gyvenimo su savo partneriu ar sutuoktiniu Lietuvoje naudos, net jei jie yra susituokę ar įregistravę partnerystę“.
Dėl tos pačios priežasties negalimas ir šeimos susijungimas.
Ataskaitoje priminti keli nesėkmingi homoseksualų bendruomenės bandymai surengti savo renginius Vilniuje, lyties keitimo įteisinimo peripetijos, nepalankus visuomenės požiūris į LGBT.
Pernai pastebėtas akivaizdus ikiteisminių tyrimų dėl vadinamųjų neapykantos nusikaltimų, susijusių su lytine orientacija, padaugėjimas, nors dar prieš keletą metų jų visai nebuvo. 2007 m. esą tapo lūžio tašku: pradėta viešai kalbėti apie homofobiją, sulaukta žiniasklaidos dėmesio, suaktyvėjo visuomeninės organizacijos.
„Lietuvoje nėra jokių teisinių priemonių ar interpretacijų teisinėje sistemoje, kurias būtų galima pateikti kaip gerąją praktiką bandant suvaldyti homofobiją, diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, transseksualų diskriminaciją, kurios būtų inovatyvios ir galėtų tapti pavyzdžiais kitoms ES narėms ar institucijoms“, - apibendrinama ataskaitoje.