2006 metų liepą atlikta apklausa atskleidė prieštaringas lietuvių nuostatas apie gėjus ir lesbietes. Pavyzdžiui, 70 proc. gyventojų teigė, kad niekada nepateisintų diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, 65 proc. pasisakė už lygias tokių žmonių galimybes darbo rinkoje, 58 proc. tikino, kad sužinoję apie kaimynystėje gyvenančią gėjų ar lesbiečių porą nesureikšmintų šio fakto.

Kita vertus, net 61 proc. Lietuvos gyventojų pripažino, kad nenorėtų priklausyti organizacijai, kuri turi homoseksualių narių, 58 proc. bijotų, jeigu jų vaiko mokytojas ar mokytoja būtų homoseksualus.

66 proc. apklaustųjų teigė, kad homoseksualai neturėtų tapti kunigais, 69 proc. nuomone, tokiems žmonėms negalima dirbti mokyklose, 51 proc. – policijoje.

Verčiami meluoti ir emigruoti

Gėjų lygos valdybos pirmininkas apgailestavo, kad mūsų šalyje gyvenantys netradicinės lytinės orientacijos žmonės dėl netolerancijos ir homofobinių nuostatų darbe priversti apsimetinėti, kurti nebūtas laisvalaikio ir draugysčių istorijas.

„Prisipažinę, kad yra gėjai ir lesbietės, kenčia nuo apkalbų, nemalonių juokelių. Viena mergina pasakojo net nustojusi rūkyti, nes per pertraukėles rūkomajame jos kolegos nesivaržydavo klausinėti intymių dalykų, taip pažeisdami jos teises į privatumą“, - pasakojo V.Simonko.

Organizacijos lyderio nuomone, apklausos duomenys rodo, kad viešai pasisakę apie savo lytinę orientaciją Lietuvos gėjai ir lesbietės rizikuoja karjera ir tai dažnai tampa pasirinkimo emigruoti priežastimi.

Tai patvirtino ir šiemet atliktas tyrimas „Emigracija iš Lietuvos kaip diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos pasekmė“. Jo apibendrinime teigiama, kad Lietuvos gėjai ir lesbietės mieliau rinktųsi Londoną negu Vilnių, pabrėžiama, jog homofobiška aplinka laikytina antru svarbiausiu veiksniu, lemiančiu netradicinės orientacijos žmonių emigraciją.

Pasak V.Simonko, gėjai, lesbietės ir biseksualūs asmenys, bijodami dėl savo saugumo, darbovietėse priversti tapti „nematomais“.

Gėjų lygos lyderio nuomone, diskutuojant apie tai visuomenėje susiduriama su neišmanymu ir atsakomybės neigimu, kuris pasireiškia argumentais: „homoseksualumas niekuo nesusijęs su darbu“, „kodėl tam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys?“, „mes juk nenorime veržtis į mūsų darbuotojų miegamąjį“ ir pan.

„Tačiau mes manome, kad homoseksualams visuomenė turėtų leisti būti nuoširdiems ir neversti jų gyventi dvigubą gyvenimą, apgaudinėjant kolegas, nes darbas – ne tik pareigos, bet ir žmogiškas bendravimas“, - apibendrino trečiadienį konferencijoje „Lygios galimybės: diagnozė(-s) ir prognozės“ tyrimus pristatęs V.Simonko.