„Leidus Lietuvoje atilikti lyties keitimo operacijas, kiltų problemų ne tik dėl lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, stygiaus, bet ir dėl specialistų, galinčių atlikti tokias operacijas, trūkumo, - teigia Seimo nariai. – Be to, priėmus įstatymą, leidžiantį Lietuvoje daryti lyties pakeitimo operacijas, susidarytų daug išlaidų, nes operuotiems asmenims reikėtų visą gyvenimą kompensuoti hormoninius preparatus, kurie nemažai kainuoja“.
Pasak pataisos iniciatorių, Lietuvos visuomenėje lyties pakeitimo operacijos vertinamos kontroversiškai, visuomenė dėl psichosocialinių priežasčių yra nepasirengusi priimti lyties pakeitimo praktikos. Todėl ne itin turtingos sveikatos apsaugos sistemos naujovė esą sukeltų didžiosios dalies visuomenės nepasitenkinimą.
Anksčiau A. Matulas, kalbėdamas su DELFI, teigė, jog šis klausimas yra per daug rimtas „morališkai ir finansiškai“, kad būtų išspręstas vieno įstatymo priėmimu. Anot jo, minėtos Civilinio kodekso nuostatos panaikinimas būtų geriausia išeitis.
„Tokie žmonės yra pavieniai, - tvirtino mediko išsilavinimą turintis konservatorius. – Tai yra psichologinė problema, kurią galima spręsti kitais būdais, ne tik nupjaustant išorinius lyties organus. Kažin ar Valstybinei ligonių kasai reikėtų visą gyvenimą skirti pinigų kompensacijoms už transseksualų hormonus, kai negalime tinkamai užmokėti už širdies operacijas, kitų ligonių vaistus“.
D. Mikutienė ir A. Matulas primena, kad Lietuvos piliečiai gali sveikatos priežiūros paslaugas gauti visose ES šalyse. Todėl žmonės, norintys pasikeisti lytį, netrukdomai gali kreiptis į kitų Bendrijos narių sveikatos priežiūros įstaigas, kur šios operacijos atliekamos.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad biologinės lyties pakeitimas mediciniškai nėra įmanomas, keičiami tik lytiniai organai ir požymiai: „Mokslinėje bendruomenėje iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl lyties keitimo operacijų vertinimo. Į pastarąjį faktą ne kartą savo dėmesį yra atkreipęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)“.
Parlamentarų teigimu, atsisakius nepagrįstų lūkesčių keliančios nuostatos, valstybė bus apsaugota nuo galimų bylų prieš Lietuvą Strasbūro teisme.
Dabartiniai teisės aktai formaliai leidžia keisti lytį, tačiau realiai to padaryti negalima, nes nėra tai detaliau reglamentuojančių teisės aktų. Be to, lytį pasikeitus užsienyje negalima gauti naujų asmens dokumentų su nurodyta nauja lytimi.
Būtent dėl tokios painiavos pernai rudenį Lietuva pralaimėjo bylą Strasbūre pilietei L., norinčiai tapti vyru. EŽTT paskelbė, kad mūsų šalis turi jai išmokėti 5 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti.
Lietuva taip pat buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti Lyties keitimo įstatymą. To nepadarius pareiškėjai reikėtų papildomai sumokėti 40 tūkst. eurų.
Tačiau Lietuva paprašė EŽTT Didžiosios kolegijos apsvarstyti šį klausimą iš naujo, mat esą įstatymo priėmimas neturėtų būti taikomas kaip kompensacija. Ar bus naujas svarstymas, kol kas nežinoma.