bachiko 
 | 
17.04.2012. - 18:20:21
Na va aš pati rašau labai ilgai gan ir tikriausiai bus pirmas postas čia mano keletą eilėraščių/dainų (neaišku kaip pavadinti ) 
(2011.12.01) 
Man niekada dar neteko atsisveikinti 
Su žmogumi kurį mylėjau 
Su žmogumi, kuris buvo mano draugas 
Su žmogumi, kuris buvo visas mano gyvenimas  
Man niekada neteko jausti šito jausmo 
Kai širdyje taip liūdna ir graudu 
Man niekada neteko jausti skausmo 
Dėl mylimo žmogaus  
Jis man atvėrė naują gyvenimo pradžia 
Jis man atvėrė naujas gyvenimo tiesas, 
Bet jis išėjo ir paliko mane 
Žinodamas, kad aš kankinsiuosi  
Toks jausmas, kai reikėjo atsisveikinti su juo 
Keistas, kurio nemokėjau paaiškinti 
Kūne bėgo šiurpuliukai ir skraidė drugeliai 
Ir tada supratau, kad jį mylėjau  
Niekada aš jo neužmiršiu 
Niekada jis neišeis iš mano širdies 
Tikėsiu, kad danguje dar jį sutiksiu 
Ir būsime tada kartu... 
--------------------------- 
**** ( 2012 m. sausis 3 d.)  
Ir draskosi, blaškosi vėjas, 
Nerimsta audra laukuose, 
Pranašauja kruvina dieną, 
Karalių šeimoje...  
Prie kapo jau verkia šeimyna, 
Nebėr jau karaliaus sūnaus, 
Išėjo sūnus iš šios žemės, 
Palikdamas savo tėvus...  
Ir draskosi, blaškosi vėjas, 
Nerimsta audra laukuose 
Pranašauja kruvina dieną, 
Karalių šeimoje... 
---------------------- 
Pražūtinga naktis ( 2012.01.03)  
Ugnies akyse – kibirkštis, 
Kuri plevėsuoja aukštai 
Blogio rankose – audra, 
Nes tai pražūtinga naktis  
Šikšnosparniai verkia nakties tamsoje 
Dėl savo karaliaus mirties 
Tamsoje nutyla paukščiai, 
Medžiai ir gamta...  
Pasirodo lietus, 
Tai ženklas kovai 
Tarp mirties ir gyvybės 
Tarp gėrio ir blogio  
Mes praradome savo laisve, 
Nes viešpatauja blogis 
Mūsų širdis vis laukia 
Dienos šviesos ir karo pabaigos  
** Pražūtinga naktis – nėra kelio atgal 
Pražūtinga naktis – dega laužo šviesa 
Pražūtinga naktis – tarp gėrio ir blogio 
Pražūtinga naktis – abejingumo audra 
Pražūtinga naktis – laikas, kai ateina mirtis  
Nakties tamsoje, valdovai nubunda 
Kai pradeda lyti lietus, 
Bet tas lietus nešvarus 
Lietus – žmonių kraujas  
Šikšnosparniai virsta vampyrais 
Demonai bunda iš kapų, 
Zombiai lenda iš pelkėtų vietų, 
Nes tai pražūtinga naktis.  
** Pražūtinga naktis – nėra kelio atgal 
Pražūtinga naktis – dega laužo šviesa 
Pražūtinga naktis – tarp gėrio ir blogio 
Pražūtinga naktis – abejingumo audra 
Pražūtinga naktis – laikas, kai ateina mirtis 
----------------------- 
Mirtis – ne pabaiga (2012 m. sausis 3 d.)  
Kai tau liūdna ir jautiesi vienišas 
Ir tiesiog, tu negali surast draugų 
Prisimink, 
Mirtis – ne pabaiga  
Ir kai visi aplink tavęs nekenčia 
Tu vėl krenti ir vėl verki, 
Bet prisimink, 
Mirtis – ne pabaiga  
** Ne pabaiga 
Ne, mirtis ne pabaiga 
Prisimink, 
Mirtis – ne pabaiga  
Tačiau dabar, kai stovi kryžkelėj 
Ir paimi nelemtą peilį, 
Prašau tavęs, sustok! 
Juk mirtis, ne pabaiga...  
Bet visos tavo svajonės dingo 
Ir tu nežinai, kaip sau padėti 
Tu vėl mąstai, apie nelemtą mirtį, 
Bet prisimink, mirtis – ne pabaiga  
** Ne pabaiga 
Ne, mirtis ne pabaiga 
Prisimink, 
Mirtis – ne pabaiga  
Tu pajauti, kaip rankom teka kraujas 
Ir tu lengvai, labai lengvai krenti 
Tu pamiršai, kitus brangius tau žmones 
Ir tu tari... 
Mirtis tai pabaiga  
Nežinau nebeišeina linksmų rašyti man eilėraščių, kadaise persirgau depresija ir po to pradėjau tokius eilėraščius rašyti, bet man visai patinka, taip gotiškai, tamsiai :D ką manot? turiu kažkur sasiuvynije ir patriotiškų, bet reiktu ieškoti to sasiųvinio bala žina kiek :D